Nuo Rusijos agresijos karo pradžios ES, jos valstybės narės ir finansų įstaigos pagal Europos komandos principą bendram ekonominiam, socialiniam ir finansiniam Ukrainos atsparumui paremti skiria 37,8 mlrd. EUR. Lėšos numatytos kaip makrofinansinė pagalba, parama biudžetui, skubi pagalba ir reagavimo į krizes bei humanitarinė pagalba.

Be to, buvo suteikta karinės pagalbos už beveik 12 mlrd. EUR, iš jų 3,6 mlrd. EUR buvo sutelkta pagal pagal Europos taikos priemonę.

Tai reiškia, kad nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainai iki šiol suteikta apie 50 mlrd. EUR paramos. Be to, Komisija siekia, kad greitam atsigavimui būtų paskirta 1 mlrd. EUR. Kartu su ištekliais, skirtais padėti valstybėms narėms patenkinti nuo karo bėgančių ukrainiečių poreikius Europos Sąjungoje, bendra parama Ukrainai ir ukrainiečiams siekia apie 67 mlrd. EUR.

Siekdama toliau remti Ukrainą, 2023 m. ES skiria beprecedentį iki 18 mlrd. EUR vertės paramos paketą – itin lengvatines paskolas. Pirmoji 3 mlrd. EUR paramos dalis buvo išmokėta 2023 m. sausio mėn.

Humanitarinės pagalbos projektams, kuriais siekiama padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems civiliams gyventojams, paskirta 668 mln. EUR. Šią sumą sudaro atitinkamai 630 mln. EUR Ukrainai ir 38 mln. EUR Moldovai, skirti padėti nuo agresijos bėgantiems žmonėms. Ši ES humanitarinė pagalba teikiama maistu, vandeniu, sveikatos priežiūros paslaugomis ir apgyvendinimu; ji padeda patenkinti pagrindinius žmonių poreikius.

Be to, 330 mln. EUR skiriama skubios paramos programai, kuri padeda užtikrinti galimybę gauti pagrindines prekes ir paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir maistas. Ji taip pat padeda apsaugoti gyventojus – tiek šalies viduje perkeltus žmones, tiek juos priimančias bendruomenes – ir paremti mažąsias bei vidutines įmones ir žemės ūkį. Kitas svarbus tikslas – atstatyti nedidelio masto civilinę infrastruktūrą, užtikrinti energetinį saugumą ir sustiprinti kibernetinį saugumą, žiniasklaidos laisvę ir kovos su dezinformacija veiksmus. Ankstesni tęstiniai 192 mln. EUR vertės projektai pakoreguoti, kad būtų patenkinti neatidėliotini vietos poreikiai.

Pagal ES civilinės saugos mechanizmą nukreipiame pagalbą Ukrainai iš 32 šalių – 27 ES valstybių narių, Norvegijos, Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Islandijos ir Serbijos. Ją, be kita ko, sudaro gyvybes gelbėti padedančios priemonės, tokios kaip vaistai, maistas ir pastogei įrengti skirti reikmenys, o taip pat strateginė įranga, tokia kaip ugniagesių mašinos, elektros energijos generatoriai, greitosios pagalbos automobiliai ir mobiliosios ligoninės.

Atsižvelgdami į eksponentiškai augančius poreikius ir pasinaudodami „rescEU“ atsargomis sutelkėme medicinos reikmenis, laikino apgyvendinimo priemones ir elektros energijos generatorius, taip pat specializuotą įrangą, skirtą sumažinti Ukrainoje visuomenės sveikatai kylančią riziką, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes. „RescEU“ parama, kurios bendra finansinė vertė viršija 87 mln. EUR, – tai, be kita ko, gyvenamieji blokai, apsauginiai kostiumai, teršalų šalinimo medžiagos, ventiliatoriai, infuzinės pompos, pacientų monitoriai, ultragarso prietaisai, elektros generatoriai ir kt. ES koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems būtinas skubus gydymas, medicininę evakuaciją – iki šiol ji perkėlė daugiau kaip 1 850 pacientų į Europos ligonines, kad jie gautų specializuotos priežiūros paslaugas. 2022 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje Žešuvo (Rzeszów) mieste atidarytas ES medicininio evakavimo centras, per kurį evakuojami pacientai iš Ukrainos. Centras tapo saugia erdve iš Ukrainos atvykstantiems pacientams prieš juos perkeliant gydytis į kitų Europos šalių ligonines.

Be to, Komisija įsteigė civilinės saugos logistikos centrus Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kad Ukrainai būtų kuo greičiau suteikta reikiama pagalba. Šie centrai padės nukreipti pagalbą, teikiamą pagal ES civilinės saugos mechanizmą. 

Europos Sąjungai reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. gegužės 12 d. Europos Komisija ir besiribojančios ES valstybės narės sukūrė ES ir Ukrainos solidarumo koridorius. Solidarumo koridoriai yra pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio eksporto, taip pat kitų prekių eksporto ir importo koridoriai.

Nuo gegužės mėn. solidarumo koridoriai padėjo pasiekti tokių rezultatų:

• sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti apie 23 mln. tonų žemės ūkio produktų (grūdų, aliejingųjų sėklų ir susijusių produktų) iš Ukrainos; taip Ukraina gavo labai reikiamų pajamų, o grūdai pasiekė tuos, kam jų reikia;
• Ukrainai, Moldovai ir ES šalims suteikta techninė parama, kad būtų palengvintos ir paspartintos procedūros ir pašalintos kliūtys pasienyje;
• 2022 m. birželio 29 d. su Ukraina ir Moldova pasirašyti frachto susitarimai siekiant toliau lengvinti tranzitą ir transportą iš abiejų šalių ir į jas.

Siekdama išlaikyti ir toliau didinti solidarumo koridorių pajėgumus, ES sutelkė dideles investicijas pagal įvairias esamas ES ir nacionalines programas. Reikia toliau paprastinti administracines ir veiklos sąlygas, be kita ko, sienos kirtimo procedūras, taip pat reikia daugiau finansavimo.

Lapkričio mėn. Komisija skubiai skyrė 250 mln. EUR dotacijų solidarumo koridoriams stiprinti. Trumpuoju laikotarpiu tai padės greitai pagerinti padėtį, visų pirma naudojant mobiliąją įrangą, kad būtų sutrumpintas laukimo laikas ir pagerintas judėjimas per sienos perėjimo punktus ir jų prieigos keliais. Vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija sutelkia Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir 50 mln. EUR, kad paremtų infrastruktūros plėtrą siekiant toliau didinti solidarumo koridorių pajėgumus.

Energetikos sektoriuje Ukrainos elektros energijos tinklas sinchronizuotas su ES tinklais. ES ir toliau rems Ukrainą energetikos sektoriuje užtikrindama reversinį dujų tiekimą į šalį. Ukraina taip pat galės pasinaudoti ES bendru dujų, suskystintų gamtinių dujų ir vandenilio pirkimu.

Nuo karo pradžios ES jau suteikė 3000 generatorių – dabar papildomai suteikiama dar 2400 generatorių. Europos Komisijos prašymu iš Energijos bendrijos įsteigto Ukrainos energetikos rėmimo fondo paskirta virš 157,5 mln. EUR neatidėliotiniems energetikos sektoriaus poreikiams patenkinti. ES taip pat sutelkia 30 mln. EUR, kad Ukrainai būtų nupirkta 35 mln. LED lempučių.

Under the European Peace Facility, €3.6 billion have been mobilised to support the delivery of military equipment to the Ukrainian Armed Forces. In addition, the EU Military Assistance Mission for Ukraine is tackling urgent and longer-term training needs of the Ukrainian Armed Forces. EU military support for Ukraine – provided by the European Peace Facility and the Member States directly – is around €12 billion.

• ES vieniems metams sustabdė importo muitų taikymą visam Ukrainos eksportui į ES ir visas plieno eksportui taikomas ES antidempingo ir apsaugos priemones. Ji taip pat pasiūlė šį sustabdymą pratęsti po 2023 m. birželio mėn.
• Komisija paragino Europos telekomunikacijų operatorius pratęsti susitarimus laikinai sustabdyti arba gerokai sumažinti bet kokius tarptinklinio ryšio mokesčius ukrainiečiams Europos Sąjungoje.
• 2023 m. vasario mėn. Komisija ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie Bendrosios rinkos programos (SMP). Šiuo susitarimu Ukrainai bus suteikiama parama įmonėms, sudaromos lengvesnės sąlygos patekti į rinkas, siekiant palankios verslo aplinkos, tvaraus augimo ir tarptautinimo.
• Netrukus prasidės diskusijos dėl Ukrainos prisijungimo prie kitų pagrindinių ES programų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kurios gali padėti Ukrainai sujungti savo energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą su ES.
• Ukrainos prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos yra labai svarbus siekiant išsaugoti ir puoselėti Ukrainos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą. Komisija paskelbė, kad iki 2023 m. vidurio Kijeve atidarys naują programos „Europos horizontas“ biurą.
• Nuo karo pradžios ES padidino neatidėliotiną paramą Ukrainos kibernetiniam atsparumui stiprinti – įrangai, programinei įrangai ir kitai susijusiai paramai skirta 10 mln. EUR. Dar 15 mln. EUR iš 330 mln. EUR paketo skirta atspariai skaitmeninei transformacijai remti.
• ES teikia paramą panaudodama ES garantijas, kurias suteikia finansų įstaigos, pavyzdžiui, EIB ir ERPB. Tai turėtų sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei skolinti, o įmonėms – teikti gyvybiškai svarbias paslaugas.
• ES taip pat remia kovą su nebaudžiamumu Ukrainoje pagal 7,5 mln. EUR vertės projektą, skirtą remti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomus Rusijos karo nusikaltimų tyrimus. Be to, Europolas ir Eurojustas remia ES jungtinę tyrimų grupę, įsteigtą su Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija, Rumunija, Lietuva ir Ukraina. Daugiau informacijos apie reikalavimą, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus

Siekiant atstatyti karo nusiaubtą Ukrainą reikės didelių visuotinių finansinių pastangų. Atstatymui turėtų vadovauti Ukrainos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ES ir pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, G7 ir G20, ir kitomis trečiosiomis šalimis, taip pat su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2023 m. sausio mėn. pradėjo veikti įvairių agentūrų paramos teikėjų koordinavimo platforma, kurios tikslas – koordinuoti tarptautinių paramos teikėjų ir finansų įstaigų trumpalaikę ir ilgalaikę paramą Ukrainos ekonomikai. Techninis sekretoriatas parems platformos darbą; Komisija atidarys jo biurą Briuselyje, o Kijeve jo biuras veiks prie Ukrainos vyriausybės. Tai leis tarptautiniams donorams ir tarptautinėms finansų organizacijoms glaudžiai koordinuoti veiklą ir užtikrinti, kad parama būtų teikiama nuosekliai, skaidriai ir atskaitingai.

Daugiau apie Ukrainos atstatymą

^{Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2023 m. vasario 24 d.}