Pereiti prie pagrindinio turinio
ES solidarumas su Ukraina

ES pagalba Ukrainai

Ši informacija taip pat pateikiama: ukrainiečių k. українська | rusų k. русский

ES vieningai ir tvirtai remia Ukrainą Rusijos agresijos karo ir neteisėtų bandymų aneksuoti Ukrainos teritoriją akivaizdoje. Esame įsipareigoję toliau teikti Ukrainai ir jos žmonėms politinę, finansinę, ekonominę, karinę bei diplomatinę paramą ir humanitarinę pagalbą tol, kol reikės.

Tvirtas ir visapusiškas ES atsakas

Iš viso nuo Rusijos agresijos pradžios ES Ukrainai suteikta parama siekia beveik 98 mlrd. EUR. Ją sudaro: 

47,9 mlrd. EUR Europos komandos sutelktos paramos bendram ekonominiam, socialiniam ir finansiniam Ukrainos atsparumui didinti; 

33,1 mlrd. EURkarinės pagalbos, iš jų 11,1 mlrd. EUR sutelkta pagal Europos taikos priemonę; 

iki 17 mlrd. EUR pagalbos valstybėms narėms patenkinti nuo karo į ES bėgančių ukrainiečių poreikius. 

Reaguodamos į Rusijos agresijos karą, ES, jos valstybės narės ir finansų įstaigos nusprendė veikti kaip Europos komanda. Tai reiškia, kad bendradarbiaujame ir telkiame savo išteklius ir ekspertines žinias, kad poveikis Ukrainai būtų didesnis. 

Nuo agresijos pradžios Europos komanda Ukrainai sutelkė 43,4 mlrd. EUR paramos. Ją sudaro:

  • makrofinansinė parama, 
  • parama biudžetui, 
  • skubi parama, 
  • reagavimo į krizes lėšos, 
  • humanitarinė pagalba. 

Makrofinansinė pagalba ir parama biudžetui

Siekiant toliau remti Ukrainą, 2023 m. ES biudžete numatyta galimybė skirti 19,5 mlrd. EUR trumpalaikę pagalbą, įskaitant beprecedentį 18 mlrd. EUR paramos paketą – itin lengvatines paskolas. Jis skirtas papildomai greta 2022 m. suteiktų 11,6 mlrd. EUR vertės paskolų ir dotacijų. Dėl to Ukraina galėjo:

  • toliau mokėti atlyginimus ir pensijas,
  • atkurti karo nuniokotą ypatingos svarbos infrastruktūrą,
  • toliau teikti pagrindines viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, finansuoti ligonines, mokyklas ir perkeltųjų asmenų būstą,
  • užtikrinti makroekonominį stabilumą.

Ukrainos priemonė – parama šaliai atsigauti, atstatyti ir siekti narystės ES

Siekdama remti Ukrainos ilgalaikes pastangas atsigauti po karo ir siekti ES narystės, ES pradėjo taikyti specialią 2024–2027 m. finansinę priemonę. Naudodamasi Ukrainos priemone šiuo laikotarpiu ES galės Ukrainai suteikti iki 50 mlrd. EUR dydžio nuspėjamą ir lanksčią finansinę paramą.

Kol įgyvendinamos priemonės sąlygos, Komisija ribotą laiką gali teikti Ukrainai neatidėliotiną tarpinį finansavimą, kuris gali siekti iki 1,5 mlrd. EUR per mėnesį. Juo bus užtikrinama, kad Ukraina galėtų sutekti pastangas tam, kad laimėtų karą, ir kad galėtų toliau mokėti atlyginimus, pensijas ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas. Iki šiol Ukraina jau gavo 4,5 mlrd. EUR šios svarbios paramos.

Priemone pabrėžiamas ES įsipareigojimas remti Ukrainą vykstant Rusijos agresijos karui ir šaliai siekiant ES narystės.

Daugiau informacijos apie Ukrainos priemonę

Ukrainos ekonomikos rėmimo priemonės

2023 m. vasario mėn. Europos Komisija ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie Bendrosios rinkos programos. Pagal šį susitarimą bus remiamos Ukrainos įmonės sudarant lengvesnes sąlygas: 

  • patekti į rinkas,  
  • kurti palankią verslo aplinką, 
  • siekti tvaraus augimo,  
  • siekti tarptautinimo. 

Be to, 2024 m. sausio mėn. Europos Komisija pasiūlė iki 2025 m. birželio mėn. pratęsti visų muitų, kvotų ir prekybos apsaugos priemonių taikymo Ukrainos eksportui į ES sustabdymą. Po to Komisija pasiūlė pratęsti sustabdymą dar vieniems metams.

ES taip pat teikia paramą panaudodama garantijas, kurias suteikia finansų įstaigos, pavyzdžiui, EIB ir ERPB. Tai sudarys sąlygas Ukrainos vyriausybei teikti kreditus, o įmonėms – siūlyti gyvybiškai svarbias paslaugas. 

Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga

32 šalys
pasiūlė savo pagalbą
daugiau kaip 145 000 tonų
į Ukrainą išsiųstos nepiniginės pagalbos

    Be to, pagal ES civilinės saugos mechanizmą Ukrainai iš ES valstybių narių ir partnerių suteikta daugiau kaip 145 000 tonų pagalbos natūra, kurios numanoma vertė – daugiau kaip 798 mln. EUR. ES ir valstybės narės taip pat skyrė daugiau kaip 110 mln. EUR, įskaitant 21,5 mln. EUR iš ES biudžeto, humanitariniam išminavimui.

    2022 m. ES sutelkė 330 mln. EUR skubios paramos programai, padedančiai užtikrinti galimybę gauti pagrindines prekes ir paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir maistas. Paramos programa taip pat padėjo apsaugoti gyventojus – tiek šalies viduje perkeltus žmones, tiek juos priimančias bendruomenes – ir paremti mažąsias bei vidutines įmones ir žemės ūkį.  

    Kiti svarbūs tikslai – atstatyti nedidelio masto civilinę infrastruktūrą, užtikrinti energetinį saugumą ir sustiprinti kibernetinį saugumą, žiniasklaidos laisvę ir kovos su dezinformacija veiksmus. Tęstiniai 286 mln. EUR vertės projektai pakoreguoti, kad būtų patenkinti neatidėliotini vietos poreikiai. 

    Ekstremaliųjų situacijų logistikos centrai ir „rescEU“ pagalba

    Atsižvelgdami į sparčiai augančius poreikius Ukrainoje ir pasinaudodami „rescEU“ atsargomis sutelkėme medicinos reikmenis, laikino apgyvendinimo priemones ir elektros energijos generatorius, taip pat specializuotą įrangą, skirtą sumažinti visuomenės sveikatai kylančią riziką, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes.  

    Iš viso nuo karo pradžios Ukrainai suteikėme 127 mln. EUR „rescEU“ paramos.

    ES koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems būtinas skubus gydymas, medicininę evakuaciją – iki šiol ji perkėlė daugiau kaip 3 100 pacientų į Europos ligonines, kad jie gautų specializuotos priežiūros paslaugas.  

    2022 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje Žešuvo mieste atidarytas ES medicininio evakavimo centras. Centras tapo saugia erdve iš Ukrainos atvykstantiems pacientams prieš juos perkeliant gydytis į kitų Europos šalių ligonines. 

    Be to, Komisija įsteigė civilinės saugos logistikos centrus Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kad Ukrainai būtų kuo greičiau suteikta pagalba. Šie centrai padės nukreipti pagalbą, teikiamą pagal ES civilinės saugos mechanizmą. 

    2023 m. balandžio 21 d. Ukraina kaip dalyvaujančioji valstybė prisijungė prie ES civilinės saugos mechanizmo – Europos solidarumo sistemos, padedančios nuo nelaimių nukentėjusioms šalims. 

    Laikinoji apsauga

    Prasidėjus invazijai ES nedelsdama pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą. Tokiu būdu priverstinai perkeltiems asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, suteikiamos tam tikros teisės ES, įskaitant:

    leidimus gyventi

    galimybę gauti tinkamą apgyvendinimo vietą

    medicininės priežiūros paslaugas

    galimybę vaikams mokytis

    Nuo tada pagal šią laikinosios apsaugos sistemą ES šalys priėmė daugiau kaip 4 mln. iš Ukrainos bėgančių asmenų. Sistemos taikymas pratęstas iki 2025 m. kovo mėn.  

    Komisija nustatė kuo lanksčiausias sąlygas, kad valstybės narės taip pat galėtų skirti nepanaudotas sanglaudos lėšas nuo karo bėgantiems žmonėms paremti. Tokiu būdu buvo paskirta iki 17 mlrd. EUR. 

    Informacija nuo karo bėgantiems žmonėms

    Solidarumo koridoriai

    Europos Sąjungai reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. gegužės 12 d. Europos Komisija ir besiribojančios ES valstybės narės sukūrė ES ir Ukrainos solidarumo koridorius. Solidarumo koridoriai yra pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio eksporto, taip pat kitų jai reikiamų prekių – nuo humanitarinės pagalbos iki pašarų ir trąšų – importo koridoriai. 

    Nuo 2022 m. gegužės mėn. solidarumo koridoriai padėjo pasiekti tokių rezultatų: 

    • eksportuoti apie 122 mln. tonų Ukrainos prekių, be kita ko, 64 mln. tonų grūdų, aliejingųjų sėklų ir kitų susijusių produktų;
    • importuoti į Ukrainą daugiau kaip 45 mln. tonų jai reikalingų prekių – nuo karinės ir humanitarinės pagalbos iki kuro ir kitų produktų;
    • Ukrainai, Moldovai ir ES šalims suteikta techninė parama, kad būtų palengvintos ir paspartintos procedūros ir pašalintos kliūtys pasienyje; 
    • 2022 m. birželio 29 d. su Ukraina ir Moldova pasirašyti frachto susitarimai siekiant toliau lengvinti tranzitą ir transportą į abi šalis ir iš jų. 

    Nuo tada solidarumo koridoriams sustiprinti buvo sutelkta daugiau kaip 2 mlrd. EUR suma, kurią sudaro Komisijos, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Pasaulio banko įnašai.

    Daugiau informacijos apie ES ir Ukrainos solidarumo koridorius

    Parama Ukrainos moksleiviams

    Parama energetikos sektoriui

    2022 m. kovo mėn. Ukrainos elektros energijos tinklas buvo sinchronizuotas su ES tinklais. ES ir toliau rems Ukrainą energetikos sektoriuje užtikrindama reversinį dujų tiekimą į šalį. Ukraina taip pat galės pasinaudoti ES bendru dujų, suskystintų gamtinių dujų ir vandenilio pirkimu. 

    Be to, ES Ukrainai suteikė daugiau kaip 8 400 elektros generatorių ir 35 mln. LED lempučių. 

    Europos Komisijos prašymu iš Energijos bendrijos įsteigto Ukrainos energetikos rėmimo fondo skirta daugiau kaip 332 mln. EUR neatidėliotiniems Ukrainos energetikos sektoriaus poreikiams patenkinti.  

    Parama geresniam sąsajumui ir technologijoms

    2022 m. liepos mėn. Komisija paragino Europos telekomunikacijų operatorius pratęsti susitarimus laikinai sustabdyti arba gerokai sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius ukrainiečiams Europos Sąjungoje

    2023 m. birželio mėn. ES ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos. Šiuo susitarimu Ukrainos projektų plėtotojams bus suteikta galimybė teikti paraiškas dėl ES finansavimo transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose, o tai toliau gerins šalies sąsajumą su kaimyninėmis ES šalimis. 

    2023 m. gruodžio mėn. Komisija Kyjive atidarė naują programos „Europos horizontas“ biurą. Ukrainos dalyvavimas programoje „Europos horizontas“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programoje padės išsaugoti ir puoselėti šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą.  

    Nuo karo pradžios ES padidino paramą Ukrainos kibernetiniam atsparumui stiprinti – įrangai, programinei įrangai ir kitai susijusiai paramai skirta 10 mln. EUR. Dar 19 mln. EUR skirta skaitmeninei transformacijai remti. 

    Parama atstatymui ateityje

    Reikalavimo, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus, rėmimas

    ES remia kovą su nebaudžiamumu Ukrainoje pagal 7,25 mln. EUR vertės projektą, skirtą remti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomus Rusijos karo nusikaltimų tyrimus. Be to, dėdamas pastangas tirti Ukrainoje įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, Eurojustas remia ES jungtinę tyrimų grupę, kurią įsteigė Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija, Rumunija, Lietuva ir Ukraina (taip pat dalyvaujant Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir Europolui).

    Europos Komisija taip pat Hagoje įsteigė Tarptautinį baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centrą, kaip veikiančios jungtinės tyrimų grupės padalinį. Centras padeda koordinuoti Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimus ir įrodymų rinkimą. 

    ES imobilizuota apie 200 mlrd. EUR Rusijos centrinio banko turto. Iki šiol įšaldyta daugiau kaip 28 mlrd. EUR į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų privataus turto.

    Daugiau informacijos apie reikalavimą, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus

    Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2024 m. kovo 20 d.

    Dokumentai

    2023 M. KOVO 24 D.
    Updated Ukraine Recovery and Reconstruction Needs Assessment
    English
    (6.03 KB - HTML)
    Parsisiųsdinti