Nuo Rusijos agresijos karo pradžios ES, jos valstybės narės ir finansų įstaigos pagal Europos komandos principą bendram ekonominiam, socialiniam ir finansiniam Ukrainos atsparumui paremti skiria 38,8 mlrd. EUR. Lėšos numatytos kaip makrofinansinė pagalba, parama biudžetui, skubi pagalba ir reagavimo į krizes bei humanitarinė pagalba.

Be to, buvo suteikta karinės pagalbos už maždaug 25 mlrd. EUR, iš jų 5,6 mlrd. EUR buvo sutelkta pagal Europos taikos priemonę.

Tai reiškia, kad nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainai iki šiol suteikta apie 64 mlrd. EUR paramos. Kartu su ištekliais, skirtais padėti valstybėms narėms patenkinti nuo karo bėgančių ukrainiečių poreikius Europos Sąjungoje, bendra parama Ukrainai ir ukrainiečiams siekia 81 mlrd. EUR.

Vykdant įsipareigojimą, prisiimtą per Komisijos narių kolegijos ir Ukrainos vyriausybės susitikimą ir per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą, greitam Ukrainos ekonomikos atsigavimui bus sutelktas 1 mlrd. EUR ES paramos. Tai turi būti finansuojama iš Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo (KVTBP) ir Europos investicijų banko (EIB) paskolų.

Siekdama toliau remti Ukrainą, 2023 m. ES skiria beprecedentį iki 18 mlrd. EUR vertės paramos paketą – itin lengvatines paskolas, iš jų jau išmokėta 13,5 mlrd. EUR.

2022 m. ES sutelkė 330 mln. EUR skubios paramos programai, padedančiai užtikrinti galimybę gauti pagrindines prekes ir paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir maistas. Ji taip pat padėjo apsaugoti gyventojus – tiek šalies viduje perkeltus žmones, tiek juos priimančias bendruomenes – ir paremti mažąsias bei vidutines įmones ir žemės ūkį. Kitas svarbus tikslas – atstatyti nedidelio masto civilinę infrastruktūrą, užtikrinti energetinį saugumą ir sustiprinti kibernetinį saugumą, žiniasklaidos laisvę ir kovos su dezinformacija veiksmus. Ankstesni tęstiniai 192 mln. EUR vertės projektai pakoreguoti, kad būtų patenkinti neatidėliotini vietos poreikiai.

Atsižvelgdami į eksponentiškai augančius poreikius ir pasinaudodami „rescEU“ atsargomis sutelkėme medicinos reikmenis, laikino apgyvendinimo priemones ir elektros energijos generatorius, taip pat specializuotą įrangą, skirtą sumažinti Ukrainoje visuomenės sveikatai kylančią riziką, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes. „RescEU“ parama, kurios bendra finansinė vertė viršija 127 mln. EUR, – tai, be kita ko, gyvenamieji blokai, apsauginiai kostiumai, teršalų šalinimo medžiagos, ventiliatoriai, infuzinės pompos, pacientų monitoriai, ultragarso prietaisai, elektros generatoriai ir kt. ES koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems būtinas skubus gydymas, medicininę evakuaciją – iki šiol ji perkėlė daugiau kaip 2 600 pacientų į Europos ligonines, kad jie gautų specializuotos priežiūros paslaugas. 2022 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje Žešuvo (Rzeszów) mieste atidarytas ES medicininio evakavimo centras, per kurį evakuojami pacientai iš Ukrainos. Centras tapo saugia erdve iš Ukrainos atvykstantiems pacientams prieš juos perkeliant gydytis į kitų Europos šalių ligonines.

Be to, Komisija įsteigė civilinės saugos logistikos centrus Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kad Ukrainai būtų kuo greičiau suteikta reikiama pagalba. Šie centrai padės nukreipti pagalbą, teikiamą pagal ES civilinės saugos mechanizmą.

2023 m. balandžio 21 d. Ukraina kaip dalyvaujančioji valstybė prisijungė prie ES civilinės saugos mechanizmo – Europos solidarumo sistemos, padedančios nuo nelaimių nukentėjusioms šalims.

Europos Sąjungai reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. gegužės 12 d. Europos Komisija ir besiribojančios ES valstybės narės sukūrė ES ir Ukrainos solidarumo koridorius. Solidarumo koridoriai yra pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio eksporto, taip pat kitų prekių eksporto ir importo koridoriai.

Nuo 2022 m. gegužės mėn. solidarumo koridoriai padėjo pasiekti tokių rezultatų:

• sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti apie 53 mln. tonų žemės ūkio produktų (grūdų, aliejingųjų sėklų ir susijusių produktų) ir daugiau kaip 42 mln. tonų ne žemės ūkio produktų (rūdos, geležies ir plieno, dirvožemio, medienos) iš Ukrainos; taip Ukraina gavo jos ūkininkams ir įmonėms labai reikiamų pajamų;
• Ukrainai, Moldovai ir ES šalims suteikta techninė parama, kad būtų palengvintos ir paspartintos procedūros ir pašalintos kliūtys pasienyje;
• 2022 m. birželio 29 d. su Ukraina ir Moldova pasirašyti frachto susitarimai siekiant toliau lengvinti tranzitą ir transportą iš abiejų šalių ir į jas.

Siekdama išlaikyti ir toliau didinti solidarumo koridorių pajėgumus, ES sutelkė dideles investicijas pagal įvairias esamas ES ir nacionalines programas. Reikia toliau paprastinti administracines ir veiklos sąlygas, be kita ko, sienos kirtimo procedūras, taip pat reikia daugiau finansavimo.

2022 m. lapkričio mėn. Komisija skubiai skyrė 250 mln. EUR dotacijų solidarumo koridoriams stiprinti. Trumpuoju laikotarpiu tai padėjo greitai pagerinti padėtį, visų pirma naudojant mobiliąją įrangą, kad būtų sutrumpintas laukimo laikas ir pagerintas judėjimas per sienos perėjimo punktus ir jų prieigos keliais. Komisija taip pat telkia Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir 50 mln. EUR, kad paremtų infrastruktūros plėtrą siekiant toliau didinti solidarumo koridorių pajėgumus.

Komisija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Moldovos Respublika, Ukraina, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Pasaulio banko grupė kartu sutelkė 1 mlrd. EUR solidarumo koridoriams, kad būtų pagerintas pasaulio aprūpinimas maistu ir išsaugotas Ukrainos ekonomikos gyvybingumas.

Daugiau informacijos apie ES ir Ukrainos solidarumo koridorius

Energetikos sektoriuje Ukrainos elektros energijos tinklas buvo sinchronizuotas su ES tinklais. ES ir toliau rems Ukrainą energetikos sektoriuje užtikrindama reversinį dujų tiekimą į šalį. Ukraina taip pat galės pasinaudoti ES bendru dujų, suskystintų gamtinių dujų ir vandenilio pirkimu.

Nuo karo pradžios ES suteikė 3 000 generatorių – dabar papildomai suteikta dar 2 500. Europos Komisijos prašymu iš Energijos bendrijos įsteigto Ukrainos energetikos rėmimo fondo paskirta apie 220 mln. EUR neatidėliotiniems energetikos sektoriaus poreikiams patenkinti. ES taip pat tiekia Ukrainai 35 mln. LED lempučių.

Pagal Europos taikos priemonę buvo sutelkta 5,6 mlrd. EUR Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtos karinės įrangos tiekimui finansuoti. Be to, ES karinės pagalbos misija Ukrainoje padeda patenkinti skubius ir ilgalaikius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo poreikius. ES karinė parama Ukrainai, teikiama pagal Europos taikos priemonę ir tiesiogiai per valstybes nares, sudaro 20 mlrd. EUR.

Be to, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, 2023 m. liepos mėn. Taryba ir Parlamentas priėmė Šaudmenų gamybos rėmimo aktą, kuriuo siekiama skubiai pristatyti šaudmenis ir raketas į Ukrainą ir padėti valstybėms narėms papildyti jų atsargas. Nustatant tikslines priemones, įskaitant finansavimą, Aktu siekiama padidinti ES gamybos pajėgumus ir spręsti dabartinio šaudmenų ir raketų bei jų sudedamųjų dalių trūkumo problemą.

Šiuo nauju reglamentu nustatyta sistema apima:

• priemonę, pagal kurią Sąjungos pramonės gamybos pajėgumams, susijusiems su tam tikrais gynybos produktais, teikiama finansinė parama;
• mechanizmą, skirtą šiose tiekimo grandinėse esantiems trukdžiams nustatyti, stebėti ir geriau iš anksto numatyti;
• laikiną reguliavimą sistemą, skirtą šaudmenų tiekimo trūkumo problemai spręsti.

• 2023 m. gegužės mėn. ES dar vieniems metams iki 2024 m. birželio mėn. pratęsė visų muitų, kvotų ir prekybos apsaugos priemonių taikymo Ukrainos eksportui į ES sustabdymą.
• Komisija paragino Europos telekomunikacijų operatorius pratęsti susitarimus laikinai sustabdyti arba gerokai sumažinti bet kokius tarptinklinio ryšio mokesčius ukrainiečiams Europos Sąjungoje.
• 2023 m. vasario mėn. Komisija ir Ukraina pasirašė Ukrainos prisijungimo prie Bendrosios rinkos programos susitarimą. Šiuo susitarimu Ukrainai bus suteikiama parama įmonėms, sudaromos lengvesnės sąlygos patekti į rinkas, siekiant palankios verslo aplinkos, tvaraus augimo ir tarptautinimo.
• 2023 m. birželio mėn. ES ir Ukrainos Vyriausybė pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos. Šiuo susitarimu Ukrainos projektų plėtotojams bus suteikta galimybė teikti paraiškas dėl ES finansavimo transporto, energetikos ir skaitmeninėje srityse, o tai toliau gerins šalies jungtis su kaimyninėmis ES šalimis.
• Ukrainos prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos yra labai svarbus siekiant išsaugoti ir puoselėti Ukrainos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą. Komisija paskelbė, kad iki 2023 m. vidurio Kijeve atidarys naują programos „Europos horizontas“ biurą.
• Nuo karo pradžios ES padidino neatidėliotiną paramą Ukrainos kibernetiniam atsparumui stiprinti – įrangai, programinei įrangai ir kitai susijusiai paramai skirta 10 mln. EUR. Dar 19 mln. EUR iš 330 mln. EUR paketo skirta atspariai skaitmeninei transformacijai remti.
• ES teikia paramą panaudodama ES garantijas, kurias suteikia finansų įstaigos, pavyzdžiui, EIB ir ERPB. Tai turėtų sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei skolinti, o įmonėms – teikti gyvybiškai svarbias paslaugas.
• ES taip pat remia kovą su nebaudžiamumu Ukrainoje pagal 7,5 mln. EUR vertės projektą, skirtą remti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomus Rusijos karo nusikaltimų tyrimus. Be to, Europolas ir Eurojustas remia ES jungtinę tyrimų grupę, įsteigtą su Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija, Rumunija, Lietuva ir Ukraina. Daugiau informacijos apie reikalavimą, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus

Siekiant atstatyti karo nusiaubtą Ukrainą reikės didelių visuotinių finansinių pastangų. Atstatymui turėtų vadovauti Ukrainos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ES ir pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, G7 ir G20, ir kitomis trečiosiomis šalimis, taip pat su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2023 m. sausio mėn. pradėjo veikti įvairių agentūrų paramos teikėjų koordinavimo platforma, kurios tikslas – koordinuoti tarptautinių paramos teikėjų ir finansų įstaigų trumpalaikę ir ilgalaikę paramą Ukrainos ekonomikai. Techninis sekretoriatas parems platformos darbą; Komisija atidarys jo biurą Briuselyje, o Kijeve jo biuras veiks prie Ukrainos vyriausybės. Tai leis tarptautiniams donorams ir tarptautinėms finansų organizacijoms glaudžiai koordinuoti veiklą ir užtikrinti, kad parama būtų teikiama nuosekliai, skaidriai ir atskaitingai.

Daugiau apie Ukrainos atstatymą

^{Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2023 m. rugpjūčio 22 d.}